Ruonis

 

  Į Vabalninką vis užklysdavo įdomių žmonių. Jie čia ilgai neužsibūdavo, greitai ir vėl dingdavo. Vienas tokių buvo anglų kalbos mokytojas ir patyręs režisierius. Pagal viską jam labiau rūpėjo statomas spektaklis, kurį mums teko vaidinti vienuoliktoje,  paskutinėje klasėje. Kitas atklydėlis  buvo miestelio chirurgas. Nebeatsimenu, kas ką surado, bet jis subūrė pulkelį jaunuolių maudytis žiemą.

Ten dalyvavo trys vienuoliktokai mano artimiausi draugai, aš iš dešimtos klasės ir laikinas fizinio lavinimo mokytojas, praktikantas iš, berods, kūno kultūros instituto. Labai šaunus berniokas. Chirurgas nusivedęs į polikliniką, patikrino mums sveikatą ir pradėjome rytais, prieš pamokas ir, atrodo, dar prieš pusryčius maudytis miestelio baseine. Vabalninkas nei ežero, nei didesnės upės neturėjo, bet turėjo prie Vabalos upelės iškastą didelį atvirą baseiną su pratekančiu vandeniu. Ties ta vieta, kur įteka upelio vanduo, buvo properša. Ja mes ir pasinaudodavome.

Maudydavomės kokią minutę, po to rankšluosčiu sausai nusišluostydavome ir apsirengdavome. Svarbiausia buvo nuo pat rudens nepraleisti nei vieno ryto. Nusimaudžius, jausmas būdavo nuostabus. Ir jokių ligų, net slogos. Tik noriu pastebėti, kad maudytis vėlų rudenį, kai didelis šaltas vėjas yra daug sunkiau, negu ramų žiemos rytą, kai spusteli šaltukas. Taip prasimaudėme iki pat naujų metų.

Per žiemos atostogas tėviškėje apsitrindavau sniegu. Sugrįžę po atostogų sužinojome, kad mūsų daktaras išvykęs į komandiruotę. Kaip ten iš tikrųjų buvo nežinau, bet jis daugiau į Vabalninką nebegrįžo. Praktikanto taip pat nebebuvo. Bandėme dar vieni kiek maudytis, tik greitai mūsų pasiryžimas išblėso. Antroji nuotrauka tai vaizdžiai parodo:  maudausi nebe ryte, o dieną, Alfonsas batus nusiavęs, bet abejoja, o Virgis (dešinėje) net nesiruošia.

O to chirurgo net pavardės neatsimenu, o labai norėčiau sužinoti jo tolimesnį likimą. Tuo labiau, kad per visą jo krūtinę buvo ištatuiruotas Lietuvos herbas su Vyčiu. Kai po gerų penkiasdešimt metų susitikome keli klasiokai pas auklėtoją ir papasakojau apie tą chirurgą ir jo Vytį, jie manimi nepatikėjo. Neįsivaizdavo, kaip sovietiniais laikais jo paprasčiausiai neuždarė. Manau, kad tatuiruotė buvo daryta dar iki sovietų arba pogrindyje, nes maudynių metu jis jau buvo gal virš penkiasdešimties.